- beliežuvis
- beliežùvis, -ė smob. (2) 1. SD9, K kas be liežuvio: Tyli kaip beliežùvis Pbs. 2. Pls nekalbus, neiškalbingas žmogus: Miegot noris, kap ima beliežùvis ūtaryt Vrnv. Tu beliežuvi, ar negalėjai jam atkirst! Lp.
Dictionary of the Lithuanian Language.